Knarkimas, mieguistumas, dirglumas – iš pirmo žvilgsnio nekalti simptomai, kurie gali signalizuoti apie rimtą ligą – Obstrukcinę miego apnėją (OMA).
Pastebi partneriai
Miego apnėja – kvėpavimo pauzė miegant, trunkanti ilgiau nei 10 sekundžių. Apie 90 proc. visų miego atvejų miego apnėja yra obstrukcinė, dėl viršutinių kvėpavimo takų pokyčių.
OMA klinikiniai požymiai yra knarkimas naktį ir mieguistumas dieną. Be mieguistumo, dažnai žmones vargina dirglumas, nerimas arba depresija. Nukenčia darbingumas, bendravimas šeimoje. Trečdaliui ligonių susilpnėja lytinis potraukis, vystosi impotencija. Apie 50 proc. ligonių skundžiasi rytiniais galvos skausmais, padažnėjusiu šlapinimusi naktį.
Be knarkimo, kuris būna visiems OMA sergantiems žmonėms, 75 proc. atvejų apnėjos epizodus pastebi miegantys kartu asmenys. Apnėja baigiasi žiopčiojimu, springimu ir kitais garsais. Vieni ligoniai dėl prabudinėjimo tiesiog bijo miegoti ir skundžiasi nemiga, kiti – miegodami blaškosi, pabudinėja daugybę kartų, miegas jiems nesuteikia poilsio.
Mieguistumas – dažniausias OMA dienos simptomas
Mieguistumas gali būti lengvo laipsnio (norisi miego pavalgius, susirinkime ar žiūrint televizorių), vidutinis ar net sunkus (užmiegama kalbant) ir katastrofiškai pavojingas (užmiegama vairuojant). Knarkimas – universalus OMA požymis. Jį lemia tos pačios priežastys kaip ir OMA.
Knarkimo garsą sukelia viršutinių kvėpavimo takų minkštųjų audinių vibracija. Knarkia apie 60 proc. 41–65 metų vyrų ir 40 proc. šio amžiaus moterų. Alkoholis, vienas iš OMA ir knarkimą skatinančių veiksnių, knarkimą gali išprovokuoti ir sveikiems žmonėms.
Kiti požymiai ir ligos nustatymas
60–70 proc. OMA sergančių žmonių turi antsvorio – kūno masės indeksas didesnis nei 28 kg/m2. Nutukimas yra vienas svarbiausių apnėjos rizikos veiksnių. Sergant OMA, dažna ir arterinė hipertenzija. Miego apnėja nustatoma 25 proc. žmonių, sergančių arterine hipertenzija, o arterinė hipertenzija – 40 proc. OMA sergančių žmonių.
Įtarus OMA, įvertinami viršutiniai kvėpavimo takai, nustatomas mieguistumo lygmuo. Atliekama nosies, nosiaryklės, ryklės apžiūra. Apžiūrima išorinė nosis, nosies ertmė – įvertinami esami anatominiai variantai ir ieškoma galimų kliūčių normaliai oro tėkmei. Įprastai apžiūrima vidurinė ryklės dalis ir įvertinama liežuvio padėtis, įvertinamas gomurio tonzilių („anginų“) dydis, liežuvėlio storis ir ilgis, minkštojo gomurio santykis su užpakaline ryklės siena ir visų šių dalių tarpusavio geometrinis santykis. Po pirminės apžiūros lanksčiu endoskopu įvertinama gilesnių nosies ertmės dalių būklė, nosiaryklės būklė (vaikams – limfoidinio audinio sankaupa „adenoidai“), įvertinama minkštojo gomurio ir užpakalinės ryklės sienos geometrinis santykis, nustatomas liežuvinės tonzilės sustorėjimo laipsnis, balso aparato būklė, apžiūrima, ar nėra gastroezofaginio refliukso ligos viršstemplinės manifestacijos požymių. Tik lankstaus endoskopo pagalba galima atlikti funkcinį mėginį, kurio metu dinamikoje nustatoma siauriausia kvėpavimo takų vieta, kuri yra knarkimo ir miego apnėjos priežastis.
Ligai nustatyti naudojami ir „Epworth“, „Stanford“, „Berlin“ klausimynai. Dažniausiai naudojama „Epworth“ mieguistumo skalė (EMS). EMS sukūrė Murray Johns Epworth Melburno ligoninėje. Šiame klausimyne yra aštuonios situacijos. Taip pat atliekamas respiracinės polisomnografijos tyrimas. OMA klasifikuojama pagal apnėjos ir hipopnėjos indeksą bei mieguistumo lygį.
Gydymas dažnai chirurginis
OMA gydoma po išsamaus tyrimo, atsižvelgiant į esamas priežastis. Dažniausiai taikomas daugiapakopis chirurginis gydymas, viena po kitos šalinant priežastis. Nesant galimybės taikyti chirurginį gydymą, rekomenduojami padidinto slėgio ventiliacijos aparatai (CPAP arba BiPAP).
Tinkamas ir adekvatus gydymas gali padėti išvengti pavojingų sunkių kardiologinių bei neurologinių susirgimų ir būklių, padidina darbingumą bei pagerina gyvenimo kokybę ne tik pačiam pacientui, bet ir jo artimiesiems.
Kokia tikimybė užsnūsti ar užmigti toliau išvardytomis aplinkybėmis, nepaisant tik nuovargio pojūčio? Tai turi atspindėti Jūsų gyvenseną šiomis dienomis. Jeigu pastaruoju laiku nebuvote tokiose situacijose, pabandykite įsivaizduoti, kaip jose jaustumėtės. Kiekvienai situacijai parinkite Jums tinkamiausio atsakymo numerį: 0 = niekada nesnaudžiu; 1 = nedidelė tikimybė užsnūsti; 2 = vidutinė tikimybė užsnūsti; 3 = didelė tikimybė užsnūsti.
|
Situacija |
Balai |
|
Sėdint ir skaitant |
|
|
Žiūrint televizorių |
|
|
Ramiai sėdint viešoje vietoje (pvz. teatre ar susirinkime) |
|
|
Valandą be pertraukos keliaujant automobiliu keleivio vietoje |
|
|
Atsigulus pailsėti pietų metu, kai leidžia aplinkybės |
|
|
Sėdint ir kalbantis su kuo nors |
|
|
Ramiai sėdint papietavus, negėrus alkoholinių gėrimų |
|
|
Vairuojant automobilį, stabtelėjus kelioms minutėms spūsties metu |
Straipsnį parengė gyd. Evaldas Butkus
