Peršalimas dar vadinamas ūmia kvėpavimo takų infekcija. Pasireiškia vietiniais, kvėpavimo takų pažeidimo simptomais: čiauduliu, sloga, gerklės skausmu, kosuliu ir bendrais negalavimo simptomais: karščiavimu, nuovargiu, galvos skausmu, bendru silpnumu, raumenų skausmingumu. Ligą sukelia virusai, ne bakterijos, todėl peršalimas nėra gydomas antibiotikais ir antibiotikai negali būti naudojami peršalimo profilaktikai. Antibiotikais gydomos, jeigu yra reikalinga, virusinės infekcijos paveiktos bakterijų sukeltos komplikacijos: sinusitas, ausies uždegimas, adenoiditas, bronchitas ir plaučių uždegimas.
Virusai paplitę visame pasaulyje, jie mus supa nuolat ir netgi dvi – trys peršalimo rūšys pastoviai gyvena nosyje ir nosiaryklėje. Peršalimą sukelia daugiau nei du šimtai virusų serotipų (rūšių). Gripo virusai yra tik trijų rūšių (tik 1,5% nuo visų peršalimo virusų skaičiaus), tačiau dažnai mutuoja, gali elgtis nenuspėjamai ir sukelti sunkias, net mirtinas, komplikacijas. Daugiausiai peršalimo sukėlėjų priklauso rinovirusų genčiai – virš 100 serotipų. Adenovirusų šeimai priskiriama virš 100 serotipų, iš kurių 47 serotipai sukelia peršalimą žmonėms.
Kada susergama? Yra du keliai. Vienas kelias yra užkrato gavimas iš aplinkos. Yra ir kitas būdas susirgti. Kaip minėta, virusų pastoviai yra nosyje ir nosiaryklėje. Rinovirusų optimali temperatūra yra 33 – 35 laipsniai. Normaliomis sąlygomis nosies gleivinės paviršiaus temperatūra yra 36,5 – 37 laipsniai. Ši temperatūra nėra palanki virusų dauginimuisi, tačiau nukritus nosies gleivinės temperatūrai 2 – 2,5 laipsnio, ramiai „miegoję“ peršalimo virusai žaibiškai pradeda daugintis ir jungtis prie nosies gleivinės ląstelių. Prisijungus prie ląstelių specialių zonų („raktas“ –„ spyna“ principu) įvyksta viruso „striptizas“ – virusas nusimeta apsauginį dangalą ir įsiskverbia į nosies gleivinės ląstelę. Sekantis viruso veiksmas yra siekis kuo greičiau užvaldyti ląstelės branduolį – valdymo organą („savivaldybę“, „seimą“, „vyriausybę bei informavimo priemones“). Labai panašiai į „hibridinio karo“ taktiką. Užvaldę ląstelės branduolį peršalimo virusai pajungia ląstelės (lygu valstybės) visus gamybinius pajėgumus virusų klonų masinei gamybai. Pagaminti peršalimo virusų klonai visais įmanomais keliais (apykalinė, bazalinė, horizontali migracija) palieka nualintą ląstelę ir puola nepažeistas nosies gleivinės ląsteles. Užpultos nosies ląstelės skubiai informuoja kaimynes bei makro organizmą („Briuselį“ – centrinę nervų sistemą, „Nato“ – žmogaus imuninės sistemos pagrindinius organus“) gamindami informacinius baltymus, naikinančius virusus. Blogiausiai jaučiamės pirmas dvi ligos dienas. Trečia dieną nosies ląstelių gelbėti atskuba „Nato“ – makro organizmo atsakomoji reakcija – masyvi leukocitų (uždegimo kareivių) infiltracija nosies gleivinėje. Tad dar trys dienos, ir pradedame ženkliai sveikti.
Žmogaus genų rinkinį sudaro 25000 genų. Kovai su virusu yra „įjungiama“ virš 4000 genų. Esant alerginei slogai su peršalimo virusu kovoti „įjungiama“ gerokai mažiau – apie 2500 genų. Todėl alergiški žmonės peršalimo liga serga ilgiau, sunkiau, dažniau pasitaiko komplikacijos, nes organizmo gynybinės galios yra silpnesnės. Jeigu yra derinys alerginės slogos ir bronchų astmos – apsauginių genų „įjungiama“ dar mažiau. Jeigu peršalimo simptomai išlieka ilgiau negu 10 dienų, arba būklė pablogėja ir kyla nauja karščiavimo banga nuo 5 sirgimo dienos, tada reikia pagalvoti apie galimas bakterines komplikacijas. Virusai su bakterijomis sąveikauja abipusiai: virusai dažnai naudoja bakterijas savo reikmėms, kaip ir žmonių organizmą, tačiau ir bakterijos nesivaržo, jeigu tik gali, pasinaudoja virusų darbo rezultatais ir paskanauja žmogaus ląstelių. Peršalimo virusai skiriasi savo mėgstamų organų pasirinkimu (nosis, ryklė, tonzilės, balso klostės, trachėja, bronchai, ausis), todėl skiriasi ir klinikinis pasireiškimas – skirtinga rūšis sukelia skirtingus simptomus. Suaugę žmonės peršalimo virusų sukelta liga gali sirgti iki kelių kartų per metus, o vaikai serga nuo kelių iki dešimties kartų per metus. Peršalimo liga sergama visus dvylika mėnesių, net ir vasarą. Nesant lėtinių kvėpavimo takų ligų ir imonodeficitinių būklių, pasveikstam per 5 – 7 dienas, ne visada taikant net ir simptominį gydymą. Esant gretutinių ligų (alergija, lėtinės kvėpavimo takų ligos) gydymas turi būti intensyvesnis nuo pirmų ligos dienų naudojant simptominį (veikia tik ligos simptomus) ir patogenetinį (ligos eigą koreguojantį) gydymą pasitariant su gydytoju.
Straipsnį parengė gyd. Evaldas Butkus, Europos nosies ligų gydytojų asociacijos narys
